- „À l’ancienne,” režisieriaus Hervé Mimran filmas, veikia Bretanėje ir pasakoja chaotišką nuotykį, susijusį su salos gyventojais Henri ir Jean-Jean, kurie randa laimėtą loterijos bilietą.
- Filme vaidina Gérard Darmon ir Didier Bourdon, kurių pasirodymai sujungia slapstick humorą su gilesnėmis, amoraliomis temomis.
- Nors filmas sulaukė vidutinio įvertinimo, pritraukdamas 240 827 žiūrovų, jis siūlo pasaką apie paslėptus nevilties sielų troškimus, kuriuos slepiame.
- Istorija vystosi tarp Cap Sizun ir Landévennec nelygiagrečių kraštovaizdžių, didindama humorą ir personažų nuotykius.
- Kritikai yra susiskaldę: kai kurie randa paralelių su britų komedijomis, o kiti vertina jo vaizdavimą kaip kaprizingos svajonių sekimo istoriją.
- Filmas kviečia žiūrovus apmąstyti savo paties troškimus nuotykiams ir komediją, esančią gyvenimo absurdams.
- Nors jis nėra populiarus tarp minios, siūlo unikalų juoko ir apmąstymo derinį, verta ištirti.
Viename jaukiame Bretanės kampelyje mylimų, tačiau moralinių abejonių turinčių personažų kompanija patenka į vėjų sukeltų įvykių sūkurį, tapdama naratyvu, kuris yra tiek juokingo, tiek mielo. „À l’ancienne,” režisieriaus Hervé Mimran, atveria neįtikėtiną Henri ir Jean-Jean kelionę, dviejų salos gyventojų, kurių įprasta gyvenimas keičiasi chaotiškomis aplinkybėmis, kai laimės bilietas pasiekia jų rankas — laimėta loterijos bilietas, kurį laikė miręs žmogus, kurio mirtis buvo nepagydoma. Taip prasideda absurdiška komedija, paženklinta imitacijos ir apgaulės.
Henri ir Jean-Jean pasaulis atgyja per ryškų Gérard Darmon ir Didier Bourdon pasirodymą. Jų chemija paverčia mažai tikėtiną siužetą pasakojimu, kuris šypsena sužavi auditoriją savo klouniškais triukais. Įsivaizduokite Jean-Jean, su greitai nupieštu juodu dantimi, sukčiaujantį skeptikus tiek šmaikštumu, tiek kaprizingumu.
Nors filmo bandymas sujungti slapstick humorą su amoralinių troškimų jausmingumu gavo vidutinišką priėmimą — 240 827 žiūrovai — Mimran mato jį kaip pasaką apie neviltį, kuri slypi mumyse. Jis pasirinko Cap Sizun ir Landévennec grublėtus kraštovaizdžius, kad sukurtų foną, atspindintį grubią, nevaldomą humorą ir neapdorotus nuotykius, kuriuos jo personažai patiria.
Prancūzų kino milžinai Darmon ir Bourdon, su savo įspūdinga komedijos galia, paverčia „À l’ancienne” ne tik nesėkme. Jų profesionalumas įkvepia gyvybę į tai, ką kritikai, tokie kaip Le Parisien, gali atmesdinti kaip pernelyg dideles ir mažai tikėtinas istorijas. Iš išmaniosios akies pusės filmas pasakoja emocinę tiesą tarp savo beprotiškų triukų.
Kritikai lieka susiskaldę; nors kai kurie juokiasi iš jo, kaip blyškios Kirk Jones filmo „Vieilles Canailles” atspindžio, kitus žavi jo stiprus, nors ir nevienodas, dviejų vyrų svajonių sekimo vaizdavimas. Télérama pripažįsta rafinuotus naratyvo iššūkius, dėl kurių lobynas atrodo vis sunkiau prieinamas — džiugus gaudynis, jei nieko kito.
Galbūt „À l’ancienne” kviečia mus ištirti gilesnius troškimus, slypinčius mumyse — tylus užuomina apie troškimą laisvės nuotykiui. Ar mes, kaip žiūrovai, galime įsivaizduoti save jų nusidėvėjusiose batose, pasaulyje, kuris leidžia kvailumui šokti šalia mūsų niūrių realybių? Ar mes randame pramogų jų komiškose varginimo patirtyse, jų beprotiškame, beveik magiškame skube už laimę?
Iš esmės, „À l’ancienne” galbūt nepakeis minios favoritų, tačiau siūlo švelnų postūmį drąsioms pasakoms, kurios kviečia tiek šėlstančiam juokui, tiek apmąstymams. Taigi, nepaisant kritikų nesutarimų, galbūt galime pasiūlyti žiūrėjimą — jei tik atrasti, kokią rezonansą tokia pasaka gali netikėtai atverti mūsų pačių sapnuose?
Kvailas gilus į „À l’ancienne”: Kodėl ši prancūzų komedija gali nustebinti jus
„À l’ancienne” apžvalga
„À l’ancienne,” režisieriaus Hervé Mimran filmas, yra prancūzų komedija, kuri nagrinėja ambicijų, apgavysčių ir nenuspėjamo likimo temas. Nustatytas vaizdingo Bretanės fono, filmas koncentruojasi aplink Henri ir Jean-Jean, du saliečius, kurių gyvenimai apvirto aukštyn kojom, kai jie randa mirusio žmogaus laimėtą loterijos bilietą. Jų po to vykstantys nuotykiai dedasi su slapstick humoru ir prasmingu socialiniu komentaru.
Gyliau į filmo temas
1. Moraliniai neaiškumai ir žmogaus troškimai:
– Filmas sumaniai sprendžia moralinius dilemmas, demonstruodamas, kaip paprasti žmonės gali reaguoti, kai susiduria su netikėtomis galimybėmis užsidirbti. Henri ir Jean-Jean kelionė nėra tik apie pinigų siekimą, bet taip pat reflektuojama apie latentinį troškimą, kuris slypi mumyse.
2. Aplinka kaip personažas:
– Cap Sizun grublėti kraštovaizdžiai ir ramus Landévennec grožis nėra tik fonas, bet vaidina esminį vaidmenį kurdami naratyvą. Jie atspindi protagonisto nuotykių žaliąją emociją ir nevaldoma humoro.
3. Komedijos meistriškumas:
– Gérard Darmon ir Didier Bourdon, žinomi prancūzų aktoriai, pripildo filmą humoru ir gyliais, paversdami tai, kas galėtų būti paprasta komedijos istorija, į žmogaus esmės tyrimą.
Kaip vertinti „À l’ancienne”
1. Suprasti kultūrinį kontekstą:
– Pasinerdami į Bretanės kraštovaizdį ir socialinę struktūrą, įgysite gebėjimų įvertinti filmo niuansus. Išnagrinėjus regiono kultūros istoriją prieš žiūrint galima praturtinti jūsų žiūrėjimo patirtį.
2. Priimti absurdą:
– „À l’ancienne” klesti ant absurdo ir mažai tikėtino. Leiskite sau mėgautis slapstick humoru ir netikėtais posūkiais, nesilaikydami realistinės logikos.
Realių naudojimo atvejų
– Žmogaus prigimties tyrimas: Filmas yra naudingas tiriant etiką ir moralę filmų studijų ar psichologijos kursuose.
– Kinematografinis tyrimas: Aspiring filmmakers can learn from Mimran’s direction on how scenery and character dynamics can effectively tell a story.
Rinkos prognozės ir pramonės tendencijos
Nors „À l’ancienne” sulaukė mišrių atsiliepimų, jis pabrėžia augančią tendenciją prancūzų kine: kurti filmus, kurie sujungia slapstick komediją su gilesnėmis egzistencinėmis temomis. Tai atitinka plačiai tarptautinėje filmų rinkoje vykstantį pasakojimų, kurie sujungia humorą su širdimi, pokytį.
Privalumai ir trūkumai
– Privalumai:
– Stiprios veteranų aktorių pasirodymas.
– Patrauklus humoras su gilesniu socialiniu komentaru.
– Gražūs ir kultūriškai turtingi nustatymai.
– Trūkumai:
– Kai kurių kritikų laikomas mažai tikėtinas siužetas.
– Mišri kritinė reakcija gali paveikti žiūrovų lūkesčius.
Kritika ir apribojimai
Filmas kritikuojamas už jo mažai tikėtiną naratyvą ir palyginimus su kitais, tokiais kaip Kirk Jones „Vieilles Canailles.” Kai kurie teigia, kad ambicingos temos nėra pilnai įgyvendintos, tačiau šie aspektai taip pat daro filmą ypač intriguojančiu.
Rekomendacijos potencialiems žiūrovams
– Žiūrėkite „À l’ancienne” su atvira širdimi, pasirengusia ištirti tiek komediją, tiek introspekciją.
– Jei jus domina etiniai dilemos ir žmogaus elgsena, ši filmas gali suteikti daug maisto apmąstymams.
Išvada
„À l’ancienne” yra filmas, kuris, nepaisant savo trūkumų, siūlo apgalvotą juoko ir introspekcijos derinį. Jis kviečia žiūrovus pažvelgti už paviršiaus komedijos ir apmąstyti gilesnius žmogaus troškimus ir moralines dilemmas. Tiems, kurie pasiryžo pasinerti į šį chaosą, patirtis žada ir juoką, ir apmąstymus.
Dėl tolesnio prancūzų kino ir kultūrinių įžvalgų tyrinėjimo apsilankykite Centre national du cinéma et de l’image animée.